Lietuviai kaip Flinstounai − užrašines gamina iš akmens

Akmeninis televizorius, stalas, paveikslas, net ratai, sofa ir knyga – pamenate šeimynėlę, kuriai tokie daiktai buvo įprasti? Flinstounai tėra komiška animatorių išmonė ir priešistoriniais laikais gyvenę žmonės nei televizijos žiūrėjo, nei mašinomis važinėjo. Užtat knygas iš akmens galėjo skaityti – jei tik būtų sugalvoję, kaip jį paversti popieriumi. Turėjo praeiti geri 5 tūkst. metų, kol žmonės tam rado būdą.

Lietuvių įkurtas startuolis neseniai pradėjo iš akmens popieriaus gaminti užrašines, kurios sunkiai suplyšta, neperšlampa ir dar tausoja miškus.

Toks popierius lankstomas nesunkiai – gamintojai tvirtina, kad išlankstyti origami iš akmens popieriaus nesunkiau nei iš tradicinio.

Užtat jis tinka tiems, ant kurių darbo stalo nuolat stovi arbatos ar kavos puodelis arba vandens stiklinė ir kurie, pamiršę apie gėrimą, jį vis užkliudo ranka ir aplieja užrašus. Akmens popierius esąs visiškai atsparus vandeniui ir daugeliui kitų skysčių, tad teoriškai jį būtų galima naudoti net po vandeniu. Sušlapusius užrašus tereikia išdžiovinti.

Užrašų knygutes iš akmens popieriaus „Roca“ pradėjęs gaminti startuolis rinkoje nėra naujokas. Dar 2014-aisiais ta pati komanda sukūrė prekės ženklą „Esquoia“ (tai yra yra bene ilgaamžiškiausių pasaulio medžių sekvojų pavadinimo angliškai – sequoia – anagrama). Po juo slepiasi užrašinės, kurias galima pavadinti amžinomis, nes užrašus galima tiesiog nuvalyti ir ant to paties lapo rašyti iš naujo.

Šios užrašinės, anot startuolio rocastonepaper.com marketingo vadovo Albino Kirkilo, esą jau paplito po visą pasaulį, bet nuspręsta toliau ieškoti aplinką tausojančių sprendimų.

„Akmens popieriaus rinka dar tik formuojasi, tačiau nusprendėme įrodyti pasauliui, kad popieriaus gamybai nebūtina kirsti medžių ir eikvoti vandens. „Roca Stonepaper“ paleidome tik prieš mėnesį, bet jau sulaukiame daugybės užsakymų ne tik paprastų užrašų knygučių gamybai, bet ir adaptuotų verslui.“

Perdirbamas, bet kaip plastikas

Norint pagaminti toną paprasto popieriaus, reikia 18-24 medžių ir 11 134 kWh energijos (tiek vidutinis amerikiečių namų ūkis suvartoja per 10 mėn.). Vienam paprasto popieriaus lapui, kurį kartais išmetame atspausdinę vos kelias eilutes, pagaminti reikia bemaž 370 ml vandens – daugiau nei telpa standartinėje gazuotų gėrimų skardinėje. Pagaminus toną popieriaus, į orą išmetama 2,5 tonos anglies dvideginio.

Akmens popieriui nereikia nei kirsti medžių, nei eikvoti vandens. Jo gamybai suvartojama 85 proc. mažiau energijos. Tokiu būdu išsaugoti medžiai esą aprūpina deguonimi metams bent 40 žmonių.

Šis popierius išties gaminamas iš akmens, tiksliau, iš klinties – paprasčiausių statybos atliekų. Šias atliekas iš karjerų ir statybų pramonės atliekų surenka „Roca stonepaper“ partneriai, kurie gamina popierių. Klintis susmulkinama iki miltelių ir virsta kalcio karbonatu, kuris yra vienas gausiausių išteklių pasaulyje ir kuris sudaro 80 proc. akmens popieriaus. Gaminant paprastą popierių, naudojamos rūgštys, chloras jam išbalinti. Akmens popieriaus gamyboje nenaudojami jokie chemikalai, mat klintis yra natūraliai balta.

Likę 20 proc. yra netoksiška derva, kuri tarytum suklijuoja miltelius ir leidžia juos paversti popieriumi, o ne likti dulkėmis, kurias nesunkiai išnešiotų vėjas. „Rišamoji medžiaga šiuo metu yra švarus plastikas – HDPE, kurio itin mažas kiekis padeda klinčių dulkes apjungti į itin baltus ir lygius popieriaus lapus“, – teigė A. Kirkilas.

Dėl šio sintetinio plastiko – didelio tankio polietileno (HDPE), kuris gaminamas iš gamtinių dujų šalutinių produktų, – galima suabejoti, ar akmens popierius išties draugiškas aplinkai. Užrašų knygučių gamintojai tvirtina, kad jas galima perdirbti (ne vien lapus, bet ir viršelius, kurie taip pat pagaminti iš akmens popieriaus). Bet išmesti reikėtų ne kartu su makulatūra, o su plastiko atliekomis. O degdamas akmens popierius esą neišskiria nuodingų dujų.

HDPE yra vienas labiausiai pasaulyje paplitusių plastikų ir naudojamas kasdien, dažnai žmogui apie tai net nežinant. Jo galima rasti tetrapakuose ir šampūno buteliukuose, degalų bakuose, tvirtose skrybėlėse ir pan. Šis polietilenas sudaro nemažą dalį vandenynuose besiformuojančių plastiko sūkurių. HDPE priskiriamas 2-ojo tipo plastikams, kuriuos paprastai galima perdirbti. Kaip tik dėl to akmens popieriaus nereikėtų maišyti su įprastu.

Jį gali suskaidyti ir saulės šviesa – jei saulė šviečia bent 10 valandų per dieną, 200 mikronų storio lapas lyg kiaušinio lukštas suyra per metus-pusantrų. Tiesa, esą neaišku, kas šio proceso metu nutinka su HDPE komponentais. Be to, akmens popierius nesunyks natūraliu būdu, jei jo nepasieks saulės spinduliai. Kaip pajuokavo viena žurnalistė, jautrumas šviesai reiškia, kad, įsaulyje ant automobilio prietaisų skydelio palikti nebaigti memuarai gali pražūti.

Nors knygos dydžio akmens luitas sveria gerokai daugiau už ją, A. Kirkilo tikinimu, iš akmens popieriaus pagamintos užrašinės tik vos sunkesnės už tokio paties dydžio įprastas – 10-15 proc. Reikšmės turi viršelis – jei knygutė yra su minkštu, skirtumas gali būti net nejuntamas.

Ant akmens popieriaus galima rašyti įvairiais rašikliais – paprastais ir geliniais tušinukais, pieštukais, kreidelėmis. Keblumų gali kelti nebent rašaliniai parkeriai – kadangi šis popierius atsparus vandeniui ir nesugeria skysčio, prieš verčiant kitą lapą reikia palaukti, kol rašalas nudžius.

Gamintojai giriasi, kad spausdinant ant akmens popieriaus reikia 15-20 proc. mažiau rašalo. Užtat lazeriniams spausdintuvams jis netinka – karštis paveiktų plastiką.

Akmens popierius yra lygesnis ir švelnesnis už įprastą, kuris pagamintas iš mažų medžio plaušelių ir turi juntamus nelygumus. Išbandžiusieji akmens popierių tvirtina, esą ant jo rašyti maloniau, rašiklis slysta lengviau.

Startuolio perkami akmens popieriaus rulonai virsta ne tik užrašinėmis, bet ir kitais gaminiais – maišeliais, dėžėmis, žemėlapiais, reklaminėmis skrajutėmis, lipniais lapeliais. Tiesa, didžiumą jo pardavimų sudaro būtent užrašų knygutės.

„Prekybos pradžioje manėme, kad lietuviams akmeninės knygutės nebus aktualios (juk jos – truputį brangesnės nei įprastos knygutės ir visai „negirdėtos“), – pripažino A. Kirkilas. – Tačiau lietuviai labai maloniai stebina, nuolat sulaukiame užsakymų iš įvairių Lietuvos kampelių ir įmonių, kurios užsako atspausdinti akmens knygutes su įmonės logotipu. Labai smagu sulaukti palaikymo!“

Pašnekovas įsitikinęs, kad akmens popierius yra ateities produktas. „Akmens popierius gali pakeisti tradicinį popierių praktiškai visose srityse“, – vylėsi jis.

Užrašinių gamintojai turi daugiau sumanymų, susijusių su tvariu vartojimu ir aplinkosauga. Jie žada netrukus pradėti prekiauti rašikliais, kuriais padarytus užrašus galima tiesiog „nupūsti“ su plaukų džiovintuvu ir vėl rašyti ant tų pačių lapų. Kartu ieškoma alternatyvių rišamųjų medžiagų, kurios būtų visai organiškos. Vienas iš variantų – iš kukurūzų išgaunama medžiaga, tiesa, norint ją pritaikyti, dar reikėtų ilga bandymų serijos.